Kartu tėvystėje

📚 Ar verta skaityti vos kelių mėnesių kūdikiui?

Mokslas sako - tikrai taip. Neseniai atliktame tyrime dalyvavo net 4 441 vaikas, stebėtas nuo 3 iki 24 mėnesių amžiaus. Tokia didelė tyrimo imtis suteikia rezultatams daugiau patikimumo ir rimties. Tyrėjai nustatė, kad bendras tėvų ir kūdikio knygų skaitymas siejasi ne tik su kalbos, bet ir su pažintine, socialine bei emocine vaiko raida.

Ir tam nereikia ilgų skaitymo valandų. Kartais pakanka kelių ramių minučių, vieno paveikslėlio, artimo balso ir nuoširdaus buvimo kartu.
👉 Visą straipsnį skaitykite čia: https://kartutevysteje.lt/skaitymas-nuo-kudikystes-mazas-kasdienis-ritualas-kuris-augina-vaiko-kalba-mastyma-ir-rysi-su-tevais/

Knyga mažam vaikui - tai ne tik žodžiai. Tai artumas, saugumas ir laikas kartu. 💛

SKAITYMAS NUO KŪDIKYSTĖS: MAŽAS KASDIENIS RITUALAS, KURIS AUGINA VAIKO KALBĄ, MĄSTYMĄ IR RYŠĮ SU TĖVAIS Šį tekstą rašau remdamasi Chia-Hui Lin, Chien-Ju Chang ir Hsi-Ping Nieh moksliniu straipsniu „Growth of shared book reading in the first two years and its effects on children’s development“, publikuotu žurnale „Applied Developmental Science“. Tačiau kartu rašau ir iš savo, kaip ilg...

Vaikas pasaulį pažįsta ne tiesiogiai. Iš pradžių jis pažįsta mus. Ir per mus mokosi, ar pasaulis yra saugi vieta, ar joje galima klysti, klausti, tyrinėti ir būti savimi.

Kai vaikas mato mylinčias akis, jis mokosi, kad yra vertas meilės. Kai yra išgirstas, mokosi, kad jo balsas svarbus. Kai yra priimamas su visais savo jausmais, supranta, kad jam nereikia būti „patogiam“, kad būtų mylimas.

Todėl santykis su vaiku nėra tik auklėjimas. Tai kasdienis pasaulio kūrimas jo širdyje.

Svarbiausia – būti šalia. Tikrai matyti. Tikrai girdėti. Tikrai mylėti.

Nes vaiko santykis su pasauliu prasideda nuo santykio su žmogumi, kuris laiko jo mažą ranką savo delne. 💛🌏

Kuo labiau auga vaikai, tuo dažniau tenka sau priminti: jie mums nepriklauso.

Mes galime jiems duoti meilę, laiką, rūpestį, vertybes ir savo širdies dalį. Tačiau visa tai neturi tapti našta, kurią jie neštų visą gyvenimą.

Tikra meilė nesako: „Po visko, ką dėl tavęs padariau...“
Tikra meilė sako: „Džiaugiuosi, kad galėjau būti šalia.“

Kai vaikas žaidžia „Roblox“, dažnai kyla daugybė klausimų.

Ar tai saugu? Ar jis nepraleidžia per daug laiko prie ekrano? Ar ten tikrai nėra nieko pavojingo? 🧐

Skaitydama vieną naujausių tyrimų pastebėjau įdomų dalyką – dauguma tėvų jaučiasi labai panašiai. Jie nerimauja dėl vaikų saugumo, ekranų laiko ar išlaidų žaidimuose. Tačiau kartu nori suprasti savo vaikus, jų pomėgius ir pasaulį, kuriame jie šiandien auga.

Todėl parengiau straipsnį, kuriame paprastai apžvelgiu svarbiausias tyrimo įžvalgas. Jei jūsų namuose taip pat skamba žodis „Roblox“, galbūt rasite ką nors naudingo ir sau.

🔗

ROBLOX IR VAIKAI: 6 SVARBIAUSI DALYKAI, KURIUOS TURĖTŲ ŽINOTI TĖVAI „Roblox“ šiandien yra viena populiariausių vaikų platformų pasaulyje. Vaikai joje ne tik žaidžia, bet ir kuria, bendrauja su draugais, dalyvauja virtualiose bendruomenėse. Tačiau kartu su galimybėmis atsiranda ir klausimų, kurie neramina daugelį tėvų: ar tai saugu, kiek laiko vaikas...

1. Pripažinkite savo klaidą
Vietoje: „Aš to nenorėjau.“
Sakykite: „Aš buvau neteisus(-i). Neturėjau ant tavęs šaukti.“

2. Paaiškinkite situaciją, bet nesiteisinkite
Pavyzdžiui: „Po darbo buvau pavargęs(-usi), tačiau tai nėra priežastis išsilieti ant tavęs.“

3. Pripažinkite vaiko jausmus
Paklauskite: „Ar tau buvo skaudu? Gal išsigandai ar pasijutai įžeistas(-a)?“
Leiskite vaikui išsakyti savo jausmus ir išklausykite jį be pertraukimų.

4. Pasiūlykite būdą atitaisyti situaciją
Ne papirkinėjimą („Štai saldainis, pamirškime viską“), o nuoširdų dėmesį:
„Šį vakarą paskaitysiu tau ilgiau prieš miegą.“
„Šiandien tu išsirinksi, ką gaminsime vakarienei.“

5. Pasakykite, ką darysite kitaip ateityje
„Kitą kartą, kai supyksiu, pirmiausia giliai įkvėpsiu ir pasakysiu: „Man reikia kelių minučių nusiraminti.“

❗️Svarbu:
🧡Atsiprašykite būdami vaiko akių lygyje – jei vaikas mažas, pritūpkite šalia jo.
💙Nereikalaukite atleidimo – vaikas turi teisę jaustis įskaudintas ir jam gali prireikti laiko.
💜Laikykitės savo pažadų – jei pažadėjote dirbti su savimi, parodykite tai veiksmais.

🤔Kaip atsiprašyti paauglio?
Kalbėkite paprastai ir nuoširdžiai: „Perlenkiau lazdą. Stengsiuosi labiau gerbti tavo privatumą.“
Gerbkite jo ribas – kartais paaugliui reikia laiko, kol jis bus pasirengęs kalbėtis.

💛 Vaikai, kurių tėvai moka atsiprašyti, patys išmoksta pripažinti savo klaidas. Tai viena svarbiausių atsakomybės ir pagarbos pamokų, kurią galime jiems perduoti.

Vaikai ne visada jaučia tik vieną emociją.
Kartais jie vienu metu jaučia ir pyktį, ir liūdesį. Arba džiaugsmą ir baimę. Dėl to vaikas gali atrodyti „perdėtai jautrus“, „kaprizingas“ ar „nesuprantamas“.

Tačiau iš tikrųjų jam dažnai reikia ne drausmės pirmiausia, o pagalbos suprasti savo vidų.

Tėvų užduotis:

padėti sustoti,
įvardyti jausmą,
parodyti, kad jausti yra normalu,
mokyti, kaip saugiai su emocijomis būti.

Visos emocijos yra priimtinos.
Ne visi veiksmai yra priimtini.
O supratimas visada padeda labiau nei gėdinimas 🫶

„Pykti galima. Liūdėti galima. Bijoti galima."

Vaikams svarbu žinoti, kad visos emocijos yra priimtinos, net jei ne visas elgesys yra tinkamas.

Šie 5 emocijų koučingo žingsniai gali padėti kasdienėse situacijose kurti artimesnį ryšį su savo vaiku. 💚

🤝 Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su partneriais – Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos vaikų ligoninė ir Kauno klinikos – pradeda įgyvendinti projektą „Pagalba vaikams su raidos sutrikimais ir psichosocialine negalia bei jų šeimoms.“

Įgyvendinant projektą bus:

✅ Teikiamos nemokamos tęstinės terapijos vaikams su raidos ir (ar) psichikos ar elgesio sutrikimų diagnoze visose Lietuvos apskrityse.

✅ Teikiama pagalba šeimų nariams ir globėjams – siekiant stiprinti kasdienius gebėjimus padėti vaikui, atliepti jo poreikius, skatinti raidą bei spręsti elgesio ir emocines problemas.

✅ Stiprinamos projektą įgyvendinančių įstaigų specialistų kompetencijos siekiant vienodų darbo metodų ir stabilios paslaugų kokybės.

Šiuo metu vykdomi projekto perengiamieji darbai. Daugiau apie projektą – nuorodoje komentaruose.

Apie labai paprastą dalyką - kaip mes kalbam vaikams apie juos pačius. Ir kaip tie žodžiai lieka su jais daug ilgiau, nei mums kartais atrodo.

KALBĖKIME VAIKAMS, KAD JIE YRA GRAŽŪS Prieš mėnesį kalbėjausi su penkiamete mergaite. Ji vartė mamos telefone savo nuotraukas, todėl paklausiau: – Ar tu sau patinki? Ji net nesudvejojusi atsakė: – Taip, žinoma. Aš gi gražuolė. Prisipažinsiu – šis atsakymas mane nudžiugino. Jos tėvai kiek sutriko. Nerimavo, ar neperg...

Kartais vaikui sakome: „nusiramink“, „sustok“, „susikaupk“ — bet vaikui tai padaryti nėra taip paprasta.

Savireguliacija nėra paklusnumas. Tai įgūdis, kuris vaikui padeda sustoti, pastebėti save, suvaldyti impulsą, išlaukti, grįžti į ramybę ir vėl veikti.

Apie tai plačiau rašiau straipsnyje: kas yra savireguliacija ir kodėl ji svarbesnė nei paprastas paklusnumas. https://kartutevysteje.lt/kas-yra-savireguliacija-ir-kodel-ji-svarbesne-nei-paklusnumas/

O čia dalinuosi keliais labai paprastais žaidimais, kurie gali padėti vaikui lavinti savireguliaciją per judesį, ritmą ir sustojimą. Tai nėra „stebuklingi“ žaidimai, kurie iš karto nuramins vaiką. Bet reguliariai žaidžiant vaikas po truputį mokosi labai svarbių dalykų:

sustoti, kai norisi judėti;
pakartoti ritmą ir išlaikyti dėmesį;
sulėtinti kūną, kai viduje daug energijos.

Kartais savireguliacija prasideda ne nuo ilgų pokalbių, o nuo paprasto žaidimo kartu.