Civinskų žirgai S/K

arų pulko kareivinėse. Pradžioje jie kultivavo trikovės rungtį, tačiau už bėgiojimą arklidžių stogais, treneris juos nubaudė ir pervedė į konkūrininkų grupę. Abu broliai dalyvavo pirmosiose pokarinėse Kauno miesto pirmenybėse, po kurių jų keliai išsiskyrė. 1961 m. Vincas įsidarbino elektriku Kauno statybos-remonto valdyboje, tačiau dėl didelės meilės žirgams jis įsidarbino Telšių rajono Anulėnų paukštininkystės tarybiniame ūkyje sporto metodininku. Ten įsikūrė jojimo sporto sekcija. Vincas dalyvavo pirmosiose respublikinėse varžybose Žagarės valstybiniame žirgyne. Žagarę ypač pamėgo Lietuvos raiteliai, nes ten buvo jojimo maniežas, konkūrinės ir kitos aikštės, arklidės. Čia raiteliai stovyklaudavo ruošdamiesi svarbiausioms varžyboms. Nežiūrint vasaros ar žiemos laikotarpio, raiteliai su žirgais prekiniuose vagonuose atvažiuodavo iki Joniškio stoties, ir iš ten, beveik 30 km, jodavo iki Žagarės. Prieš išvykdamas tarnauti į sovietinę armiją Saratovo srityje, Vincas vedė kaunietę pedagogę Stanislavą, su kuria iki šis dienos dalinasi gyvenimo džiaugsmais ir negandomis.

1969 m. V.C. tapo Kauno jaunimo sporto mokyklos treneriu.

1972-1985 metais dirbo treneriu Vilniaus valstybiniame žirgyne.

1985 m. Šakių rajono Kriūkų kolūkyje užbaigė gydytojo Mečislovo Švabo pradėtą jojimo bazės ir sekcijos kūrimą. Daug jėgų ir darbo Vincas įdėjo plečiant ir gerinant Buivydiškių žemės ūkio technikumo sportinę bazę, kurią pradėjo kurti iš Nemuno valstybinio žirgyno atvykęs treneris, pirmasis SSRS sporto meistras Lietuvoje A.Archipovas. Buvo restauruotos arklidės, įrengtos treniruočių ir varžybų aikštės, įsigyta sportinių žirgų, inventoriaus. Geru stimulu žirginiam sportui buvo Lietuvos žemės ūkio ministro įsakymas bisuose Lietuvos žemės ūkio technikumuose turėti žirginio sporto sekcijas. Nuo 1992 m. vėl dirbo Vilniaus valstybiniame žirgyne, sporto klube „Apela“.

Šiuo metu Vincas dirba mokytoju Riešės vidurinėje mokykloje ir treniruoja raitelius savo paties įrengtoje sportinėje bazėje Vilniaus rajone, Raudondvaryje. Čia pastatytas erdvus jojimo maniežas, restauruotos buvusio dvaro pastate esančios arklidės, įrengtos konkūrinės aikštelės, pagamintas varžybinių kliūčių komplektas, kita įranga. Ilgas ir garbingas Vinco Civinsko sportinis kelias. 1961 m. Lietuvos trikovės čempionate jojant jaunais žirgais jis su žirgu Opalu laimėjo bronzos medalį. 1963 m. III Lietuvos spartakiados varžybose su Orbitu iškovojo antrąją vietą, o 1964 ir 1969 metais su šiuo žirgu tapo Lietuvos čempionu.

1965 m. SSRS taurės varžybose kartu su R.Basiu, A.Vanagu, A.Vaitkevičiu užėmė II-ją komandinę vietą. Dalyvaudamas Pabaltijo konkūrų čempionate dėl čempiono vardo persirungime susikovė su žinomu estų raiteliu T.Riachnu. Abu į persirungimą pateko su dviem žirgais. Nugalėjo Vincas su Gevašu, o su Vandeniu buvo antruoju.

1963 m. su žirgu Orbitu įveikė pokarinių varžybų rekordinę 175 cm aukščio kliūtį. Šioms varžyboms po kliūtimi buvo pripilta daug pjuvenų, kad žirgas minkštai prisižemintų. Už šį pasiekimą Vincui buvo įtektas Lietuvos jojimo federacijos prizas – mažas albumas fotonuotraukoms. Šią dovaną Vincas saugo kaip brangią relikviją ir jame talpina reikšmingiausias nuotraukas. Dabar raiteliai įveikia ir 220-230 cm kliūtis, pastatytas normalioje aikštėje. Dabartinis Lietuvos šuolio į aukštį rekordas (210 cm) priklauso legendiniam raiteliui Zigmantui Šarkai su Sir Saliut. Vincas dalyvavo net keturiose SSRS tautų spartakiadose, kurios buvo vykdomos kas ketverius metus.

1971 m. Vincui Civinskui buvo suteiktas SSRS sporto meistro vardas.

1972 m. Klaipėdoje ir 1973 m. Žagarėje su žirgu Fibru laimėjo bronzos medalius.

Žirgas Fibras puikiai šokdavo 160 cm aukščio ir aukštesnes kliūtis, tačiau nešokdavo kliūties-griovio su vandeniu. Jis su malonumu sukišdavo kojas į vandenį ir „uždirbdavo“ 4 baudos taškus. Šis žirgas Vincui atiteko iš brolio Egidijaus, dirbusio Kauno rajono Pagynės paukštininkystės tarybiniame ūkyje.

1969 m. Lietuvos rinktinės sudėtyje pirmą kartą išvyko į tarptautines varžybas Lenkijoje. Kartu su rinktinės draugais dalyvavo varžybose Vengrijoje, Čekoslovakijoje, o kaip treneris Suomijoje. Daug metų Vincas dirba treneriu. Jis daug metų buvo Lietuvos rinktinių vyr.treneriu, trenerių tarybos pirmininku.

1982 m. IV kaimo sporto draugijų žaidynėse jo auklėtinis R.Poškus tapo trikovės varžybų nugalėtoju.

1983 m. jis buvo Viii SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos trikovės rinktinės treneriu.

1983 m. už aukštus sportinius pasiekimus ir vaisingą trenerio darbą, Vincui Civinskui suteiktas garbingas Lietuvos nusipelnusio trenerio vardas. Pas šį trenerį treniravosi eilė žinomų sportininkų, o jo sūnus Vincas pasiekė gražių laimėjimų. Šiuo metu pas jį treniruojasi perspektyvus raitelis Simas Seilius, kuris 2005 m. Lietuvos konkūrų čempionate laimėjo sidabro medalį. Vincas daug laiko skiria teisėjavimui įvairaus rango varžybose. Jam suteikta nacionalinė teisėjo kategorija. Jis teisėjavo SSRS čempionatuose, tarptautinėse varžybose. Vincas Civinskas yra sumanus maršrutų dizaineris, jo sukurtus maršrutus stato įvairiose varžybose. Vinco brolis Egidijus
pasižymėjo kaip sumanus ir išradingas treneris, puikus organizatorius. Jo vadovaujama konkūrų rinktinė 1983 m. SSRS tautų spartakiadoje nugalėjo komandinėje ir asmeninėje įskaitoje, 1984 m. Lietuvos rinktinė tapo SSRS komandine čempione.

1983 m. Egidijui Civinskui suteiktas Lietuvos nusipelnusio trenerio vardas. Jo įsteigtoje Lietuvos žemės ūkio akademijos žirginio sporto bazėje, ir jam vadovaujant, treniravosi daugkartiniai SSRS čempionai ir prizininkai, tarptautinių varžybų nugalėtojai: Rimantas Babravičius, Laimonas Skėrys, Vincas Civinskas, pirmasis, ir kol kas vienintelis olimpietis Rimantas Udrakis, SSRS jaunių čempionas Jonas Dranseika, SSRS kaimo sporto draugijų čempionai Vytautas Sičiūnas, Kęstutis Simonavičius ir daugelis kitų talentingų raitelių. Trenerio pareigose su SSRS rinktine Egidijus dalyvavo tarptautinėse varžybose Bulgarijoje. Dabartiniu metu Egidijus jam priklausančioje veislinėje sportinių žirgų fermoje Seredžiuje veisia ir augina sportinius žirgus, kuriais aprūpina brolių Vinco ir Antano arklides, jais joja ne vienas Respublikos raitelių. Daug žirgų parduodama į užsienį. Kitas brolis Antanas
sportinę karjerą pradėjo baidarių-kanojų irklavime. Jis buvo SSRS karo laivyno rinktinės, vienas iš SSRS olimpinės rinktinės trenerių. Jo auklėtinis R.Višinskas dalyvavo Olimpinėse žaidynėse. Per savo irklavimo trenerio karjerą Antanas parengė daug SSRS, tarptautinių varžybų, Lietuvos čempionatų nugalėtojų ir prizininkų. Tačiau likimas ir Antaną nukreipė į žirginį sportą. Jis vadovauja Kauno rajono žirginio sporto klubui, kurio treneriai dirba Kauno rajono dziudo ir jojimo sporto mokykloje. Antanas daug metų buvo LŽSS valdybos nariu. Jau daug metų organizuoja ir vykdo prestižines Lietuvos Respublikos Prezidento konkūrų taurės varžybas. Vinco žmona Stanislava
daug teisėjavo ir teisėjauja įvairiose varžybose, vadovaudavo varžybų sekretoriato darbui. Ji kviesta teisėjauti SSRS varžybose Maskvoje, Kijeve, Moldavijoje, Latvijoje, Estijoje, Krasnodaro krašte, tarptautinėse varžybose Lietuvoje. Stanislava jau 15 metų yra Riešės vidurinės mokyklos direktorė. Labiausiai Civinskų giminę išgarsino Vinco sūnus Vincas. Vincas-sūnus
1979 m. pradėjo užsiiminėti konkūrais. 1980 m. Lvovo hipodrome lankė lenktynininkų kursus ir dalyvaudavo žirgų lenktynėse. Jodamas Vilniaus ir Marijampolės valstybinių žirgynų žirgais tapo prizininku.

1981 m. išrenkamas geriausiu sporto draugijos „Nemunas“ raiteliu-jauniu.

1982 m. 17-mečiui Vincui suteikiamas SSRS sporto meistro vardas.

1982 m. SSRS III jaunimo sporto žaidynėse iškovota II vieta.

Šaunioji Lietuvos konkūrų rinktinė (Zigmantas Šarka, Rimantas Babrauskas, Edmundas Klimovas, Vincas Civinskas) nugalėjo komandinėje ir asmeninėje įskaitoje VIII SSRS tautų spartakiados konkūrų varžybose. Jauniausias dalyvis Vincas Civinskas asmeninėje įskaitoje buvo ketvirtas. Tais metais Vincas su žirgu Faridu vienintelis Lietuvoje įveikė net 170 cm aukščio maršrutą be baudos taškų. Buvusioje SSRS tai padarė tik du raiteliai. Dabar tokio aukščio maršrutai nestatomi. Tos pačios sudėties Lietuvos rinktinė 1983 m. laimėjo SSRS čempionato aukso medalius. 1986 M. V.Civinskas pakviestas į SSRS konkūrų rinktinę.

1986 m. Lietuvos raiteliai pakartojo VIII SSRS tautų spartakiados triumfą tapdami IX SSRS tautų spartakiados komandiniais ir asmeniniais čempionais. Vincas varžybose dalyvavo su žirgu Fascidu.

1986, 1995, 1996, 1998 ir 2005 metais Vincas laimėjo Lietuvos konkūrų čempionatų aukso medalius. Šeštuoju aukso medaliu jis apdovanotas už pergalę trikovės čempionate jojant jaunais žirgais.

1986 m. kartu su Udrakiu SSRS rinktinės sudėtyje dalyvavo Europos jaunimo pirmenybėse Prancūzijoje. 130 cm. kliūčių aukščio „Greičio konkūre“ jis tapo nugalėtoju. Pagrindinio „Taurės“ konkūro maršrutą Vincas įveikė be baudos taškų, bet vėlavo keletą dešimtųjų sekundės dalių „uždirbdamas“ 0,25 baudos taškų ir į 10 geriausiųjų tarpą, kovojančių dėl čempiono vardo, nepateko.

1993 m. su Favoritu pirmavo Lietuvos žiemos čempionate, o 1994 m. buvo antras.

1994 m. dalyvaudamas FEI pasaulio „Volvo“ taurės vidurio Europos zonos Minsko etapo varžybose su Rajonu iškovojo trečiąją vietą, o šio rango varžybose 1995 ir 1997 metais Rygoje tapo nugalėtoju.

1995 ir 1997 metais jam įteiktos Lietuvos Respublikos Premjero taurės varžybų nugalėtojui skirtos dovanos. Vincas keturis kartus dalyvavo Pasaulio konkūrų čempionate jojant jaunais žirgais.

Įspūdinga Vinco Civinsko pergale baigėsi 2005 m. Lietuvos konkūrų čempionatas Klaipėdos rajone. Pergalę jam atnešė žirgas Let‘s Go Star. Šį trimetį žirgą Vincas gavo iš Žagarės žirgyno, vėliau jis buvo išvežtas į Vokietiją, 6-mečiu grįžo atgal ir vėliau tapo Lietuvos čempionu. Vinco duktė Jūratė
taip pat išbandė jojimo skonį. Ji dalyvaudavo žirgų lenktynėse ir laimėdavo. Motina labai prieštaravo, kad dukra jotų, bet nulemdavo tėvo ir dukters slaptas susitarimas. Jūratė slaptai nuo motinos lankydavo treniruotes, tačiau vienos treniruotės metu ji nukrito nuo žirgo ir susilaužė ranką. Tėvas su lentelių įtvaru subintavo ranką ir tik iš ryto motina sužinojo apie nelaimę ir skubiai išgabeno pas gydytoją. Brolis Vincas labai pergyveno dėl sesers nesėkmių ir stengėsi padėti taisyti klaidas. Vinco-tėvo ir Vinco-sūnaus
sportinį kelią žirginiame sporte pratęsė tik anūkas ir sūnus Vincas. Vincukas turėdamas vos 5 metus, jau lankė jojimo treniruotes, jojo poni veislės žirgeliais, dalyvaudavo šių žirgų lenktynėse, o su kumelaite Liepa ir nugalėdavo.

2003 m. dalyvaudamas FEI pasaulio neakivaizdinėse vaikų konkūrų varžybose, jis su Lietuvos Prezidento A.M.Brazausko žirgu Arka iškovojo teisę dalyvauti finalinėse varžybose Kanadoje, Kalgari mieste. Šį žirgą A.M.Brazauskui padovanojo Kėdainių rajono ūkininkas Jaronimas Karosas. Po kurio laiko žirgas „apsigyveno“ Civinskų arklidėse. A.M.Brazauskas yra didelis žirgų mylėtojas, daug metų lankosi tradicinėse lenktynėse ristūnais žirgais Dusetose (Sartų lenktynės). Jis finansiškai parėmė Vincuko išvyką į Kanadą.

Į finalines varžybas kviečiami 16 geriausiųjų jaunųjų raitelių iš viso pasaulio pagal atrankinių varžybų rezultatus ir dar 16 vietinių. Atvykę raiteliai joja šeimininkų pateiktais žirgais. Vincukas su dviem kanadiečiais ir prancūzu komandinėse varžybose iškovojo antrąją vietą. Asmeninėje įskaitoje tarp 32 raitelių buvo dešimtas.

2004 m. atrankinėse varžybose Lietuvoje buvo trečias. Šiuo metu jaunasis raitelis dalyvauja Lietuvoje vykdomosiose varžybose. Kitas Vinco-tėvo anūkas Valentinas
anot senelio, galėjo būti geru raiteliu, bet pasirinko futbolą. Jis žaidžia Vilniaus „Rotalis“ jaunučių komandoje ir jau dalyvavo eilėje varžybų Lietuvoje ir užsienyje. Jauniausias anūkas Lukas
kuriam 6 metai, labai pamėgo krepšinį. Jis jau sugeba sporto salėje įmesti didelį krepšinio kamuolį į krepšį. Taip pat mėgsta žaisti futbolą, slidinėti. I sibėgėja naujasis žirginio sporto sezonas. Sportininkų laukia nauji startai, o mes tikimės, kad vėl ne vieną kartą apdovanojimų metu skambės Civinskų pavardė. To jiems ir linkime!