Džiaugsmo Joga - gydantis judesys

17/09/2026

15/09/2026

Prisijunk prie unikalios mokslinės studijos: 18 nemokamų prižiūrimų treniruočių.

NORI PAGERINTI SAVO FIZINĘ IR EMOCINĘ SAVIJAUTĄ? Kviečiu į 6 savaičių tyrimą.

Kodėl Tau verta prisijungti?
👩‍⚕️ INDIVIDUALI PRIEŽIŪRA
Tai nėra paprasta grupinė treniruotė – Tavo judesio atlikimas bus nuolat stebimas, siekiant geriausios kokybės kūnui.

🔬 MOKSLIŠKAI PAGRĮSTA PRATIMŲ PROGRAMA
Pratimai paremti moksliniais tyrimais, lavinantis liemens korseto ir kitus raumenis. Tai svarbu taisyklingai laikysenai, kokybiškam judėjimui ir kt. (net ir nugaros skausmui…).

🫁 IŠMOKSI TAISYKLINGAI KVĖPUOTI
Praktikuosi diafragminį kvėpavimą, kuris svarbus neuroraumeninei kontrolei, atsipalaidavimui ir įtampos mažinimui.

⚡ PAMATYSI KAIP „DIRBA“ TAVO RAUMENYS
Naudosime paviršinę elektromiografiją (EMG) – neinvazinį metodą, leidžiantį registruoti raumenų elektrinį aktyvumą.

🌬️ ĮVERTINSIME GYVYBINĘ PLAUČIŲ TALPĄ
Naudosime spirometrą, kuris parodys Tavo kvėpavimo sistemos būklę.

📊 OBJEKTYVUS PROGRESO VERTINIMAS
Pokyčius matuosime ir kitais standartizuotais objektyviais testais prieš ir po programos. Matysi realius savo pokyčių duomenis, o ne tik subjektyvius įspūdžius.

🫶 KŪNO IR EMOCIJŲ RYŠYS
Tyrime vertinsime ne tik fizinius rodiklius, bet ir pozityvų kūno vertinimą – kaip jautiesi savo kūne, kaip jį vertini ir ar šie rodikliai keičiasi kartu su fiziniais pokyčiais.

🤝 Medicinos mokslų daktaras, psichiatras Julius Neverauskas išskiria tris pagrindinius veiksnius, padedančius gerinti emocinę būklę ir valdyti nerimą:
🌷gamta,
🏃🏼‍♂️‍➡️fizinis aktyvumas,
👭bendruomenė.
Šioje studijoje turėsite du iš jų – fizinį aktyvumą ir palaikančią grupę.

Kviečiami vyrai ir moterys.

Dalyvaukite moksliškai pagrįstoje, palaikančioje ir įtraukiančioje programoje. Vietų skaičius ribotas – registruokitės dabar!

13/09/2026

Po vakarykštės konferencijos liko daug apmąstymų…taip įdomu mokytis, kad net saldu.🙂 Atsikėliau šiandien ryte ir surašiau savo „atspirties“ punktus.

Pirmas ir pats svarbiausias.
ŽMOGUS.
Mes dirbame, kad padėtume žmogui jaustis geriau savo kūne, juo labiau pasitikėti. Tačiau kartais padarome išvadas greičiau, nei reikia 🙂. Labai norisi pamačius, pvz., pečių asimetriją, dubens padėtį, pėdas, stuburo linkius - nustatyti diagnozę. Bet vien tai, ką matome, dar nepasako, kodėl taip yra… ir ar tai yra problema.
Sustokime, išgirskime ir įsiklausykime…ką ŽMOGUS nori man pasakyti? ar jam skauda? kaip jis jaučiasi? ar tai trukdo atlikti kasdienes funkcijas?

Antras.
Vertiname, ieškome, analizuojame, klausinėjame…funkcija, kvėpavimas, raumenų jėga, judesio amplitudė, dinamika, spec. testai…
Ar plokščia pėda visada yra problema? ar ji iš tiesų plokščia judesyje? ar asimetriją visada reikia koreguoti? ar netaisyklinga laikysena būtinai yra skausmo priežastis? ar skausmo vieta visada parodo jo priežastį? ar reikia koreguoti tai, kas žmogui visiškai netrukdo? gal kartais kūnas tiesiog prisitaikė? kokia yra asmens mityba? ar daug streso gyvenime? ar turi įrankius tvarkytis su stresu? kaip atėjo į kabinetą? kaip kalba apie save? ar patenkinti baziniai kūno poreikiai? ar turi visus dantis 🙂? kokia liežuvio padėtis? čia tik keli iš klausimų…

Trečias.
Nuolat mokytis. Gilintis į savo sritį, smalsauti, ieškoti, bandyti ir atrasti. Neprarasti žaismingumo, nes jis leidžia lengviau priimti naujas žinias ir mąstyti plačiau.

Ketvirtas.
Nesijausti visažiniu visada. Sveikatos priežiūros sistemoje esame tam, kad veiktume kaip komanda. Kartais atrodo, kad kiekvienas vis labiau užsidaro savo kabinete…nebijok Sau pripažinti - čia mano kompetencijos jau nebeužtenka. Nukreipk žmogų pas specialistą, kuris konkrečioje srityje žino daugiau.
Juk tikslas nėra įrodyti, kad aš žinau geriausiai. Tikslas – kuo geriau padėti žmogui. Ir tam kartais reikia visos komandos 🙂

O aš…po vakar turiu ne tik daug klausimų, bet ir naują tikslą🙂

Kaip gera, kad vyksta tokios konferencijos. Dėkoju rengėjams :)

03/09/2026

Šiandien atsilaisvino dvi vietos - 16 arba 17 val. individualiam užsiėmimui. Jei jauti skausmą, nepatogumą kūne, parašyk asmeninę žinutę. 😉

30/08/2026

Sveiki 🌷

Su džiaugsmu pranešu, kad naujas Jogos sezonas prasidės rugsėjo 7 d. 🧘‍♀️

Į savo jaukią grupę galime priimti kelis naujus narius. Jei jauti, kad norėtum daugiau judesio, sąmoningumo ir laiko sau – kviečiu prisijungti.

Joga vyks pirmadieniais ir trečiadieniais:
🕕 18:00–19:15 val.
🕢 19:30–20:45 val.

Užsiėmimai pritaikomi įvairaus fizinio pasirengimo žmonėms. Jokio išankstinio pasiruošimo nereikia – svarbiausia noras judėti, pažinti savo kūną ir skirti laiko Sau. 🌿

Praktikose derinu Jogos asanas, kineziterapijos elementus ir kvėpavimo pratimus. Dalinuosi ne tik savo patirtimi, bet ir mokslu grįstomis žiniomis apie žmogaus kūną, judesį.

Kiekvienas užsiėmimas skirtingas – naudojame įvairias papildomas priemones: kamuoliukus, jogos kaladėles, pasipriešinimo gumas ir kt.
Jos leidžia tą patį judesį patirti skirtingai, geriau pažinti savo kūną, lavinti jėgą, mobilumą, koordinaciją ir kūno kontrolę.

Man svarbu, kad judėjimas būtų ne tik malonus, bet ir sąmoningas, saugus bei prasmingas.

Kainos nuo rugsėjo 7 d.:
8 kartų abonementas – 70 €
Vienkartinis apsilankymas – 15 €

Jei norėtum prisijungti ar turi klausimų – parašyk man asmeniškai. 🌷

Ačiū kiekvienam, kuris renkasi skirti laiko Sau.
Mūsų laikas – viena brangiausių investicijų į save. 🤍

16/08/2026

Kodėl atsiranda sausgyslių tendinopatija?

Sausgyslės yra gyvi audiniai, kurie nuolat prisitaiko prie mūsų judėjimo ir fizinio krūvio. Tinkamai dozuojamas krūvis skatina jų adaptaciją, tačiau kai krūvis per greitai ar per stipriai viršija dabartinį sausgyslės pajėgumą, ji gali pradėti reaguoti – keičiasi ląstelių ir ekstraląstelinio matrikso veikla, gali padidėti vandens kiekis ir sausgyslės storis. Jei nepalankus krūvio ir atsistatymo santykis tęsiasi, gali vystytis ryškesni struktūriniai pokyčiai ir tendinopatija.

Paprastas pavyzdys: žmogus įprastai bėga 2–3 kartus per savaitę po 5 km. Pasijutęs gerai, per trumpą laiką padidina distanciją iki 10 km, pradeda bėgti dažniau arba įtraukia daugiau įkalnių. Raumenys ir kvėpavimo sistema gali atrodyti pasiruošę tokiam krūviui, tačiau sausgyslėms prisitaikyti reikia laiko. Jei naujas krūvis viršija, pavyzdžiui, Achilo sausgyslės dabartinį pajėgumą ir tarp treniruočių nepakanka atsistatymo, ji gali tapti jautresnė – atsirasti skausmas bėgant, po treniruotės ar sustingimas kitą rytą.
Tai nereiškia, kad bėgimas kenkia sausgyslėms. Priešingai – tinkamai dozuojamas krūvis yra reikalingas jų adaptacijai. Problema dažniau kyla tuomet, kai krūvis padidėja greičiau, nei sausgyslė spėja prie jo prisitaikyti.

💚 Sausgyslei reikia krūvio – svarbiausia tinkama jo dozė.

Nuotrauka sugeneruota pasitelkiant dirbtinį intelektą pagal pateiktą edukacinę informaciją.

Tekstas parengtas remiantis Žinių laboratorijos „Empatijos“ seminaru bei moksliniais šaltiniais:
• Cook J. L., Purdam C. R. (2009). Is tendon pathology a continuum? A pathology model to explain the clinical presentation of load-induced tendinopathy. British Journal of Sports Medicine, 43(6), 409–416.
• Cook J. L., Rio E., Purdam C. R., Docking S. I. (2016). Revisiting the continuum model of tendon pathology: what is its merit in clinical practice and research? British Journal of Sports Medicine, 50(19), 1187–1191.
• Kjaer M. et al. (2009). From mechanical loading to collagen synthesis, structural changes and function in human tendon. Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports.

14/08/2026

Prieš kokius 5-6 metus skaičiau knygą “Bėgančios su vilkais”. Ji man labai daug davė (aprašiau ją visą, išpiešiau ir pasidariau kaip savo dienoraštį). Knygoje vis rašoma ir kartojama apie grįžimą namo. Ne į fizinę vietą…ten aprašomas vidinis jausmas, kai tiesiog žinai – čia man gera būti, čia aš esu savo vietoje ir SAVIMI. Galiu grįžti bet kada. Ir tiek kartų, kiek man reikia.🙂

Vis dažniau tą jausmą jaučiu būdama ant savo kilimėlio ir vesdama praktiką kitiems. Nesvarbu, ar prieš mane vaikai ar suaugę. Man labai patinka stebėti žmogų judesyje, kalbėti apie kūną, mokyti jį pajausti, suprasti. Kartais kažką duoti, o dar dažniau pačiai labai daug išmokti iš žmonių.🙂

Neturiu apibrėžimo kas yra pašaukimas. Nežinau ar yra vienas atsakymas kas jis yra 🙂, bet man gera būti ten, kur esu. 🙂 Pavargstu, reikia daug mokytis, abejoju savimi, bet vis tiek norisi tai daryti.

“…an internal place, a place somewhere in time rather than space, where a woman feels of one piece” - Clarissa Pinkola Estés, Women Who Run with the Wolves

27/07/2026

KODĖL LĖTINĖ ĮTAMPA GALI KEISTI MŪSŲ AUDINIUS?

✔️Mūsų kūnas nuolat prisitaiko prie to, kokį krūvį patiria. Jei tam tikra audinio vieta ilgą laiką yra tempiama, spaudžiama ar kitaip mechaniškai apkraunama, organizmas į tai reaguoja.

✔️Jungiamajame audinyje esančios ląstelės – fibroblastai – geba „jausti“ mechaninę apkrovą. Tuomet jungiamojo audinio ląstelės gali pradėti gaminti daugiau kolageno – medžiagos, kuri suteikia audiniams tvirtumo ir atsparumo. Įsivaizduokite kolageną kaip mažas, tvirtas virveles, sudarančias atraminį tinklą aplink mūsų ląsteles.

✔️Kai apkrova tinkama, toks procesas yra visiškai normalus – taip mūsų kūnas prisitaiko ir stiprėja. ❌Tačiau jei apkrova yra per didelė, nuolat kartojasi ir audiniai neturi pakankamai galimybių atsistatyti, jų struktūra gali pradėti keistis: kolageno tinklas tankėti, audiniai tapti standesni ir keistis jų gebėjimas išlaikyti bei paskirstyti skysčius. Gali atsirasti tempimo jausmas, skausmas.

❗️Mūsų audiniai nėra statiški. Jie nuolat persitvarko pagal tai, kokius signalus ir krūvį gauna.

Svarbu suprasti: ne kiekviena įtampa yra bloga. Priešingai – tinkama mechaninė apkrova mūsų audiniams yra reikalinga. Svarbiausia pusiausvyra tarp krūvio, trukmės ir atsistatymo.

🧘‍♂️ Darykite pertraukas dirbdami ar ilgai sėdėdami. Atraskite sau mėgstamą judėjimo formą ir tinkamą atsipalaidavimo būdą. Šypsokites 🙂

Tekstas parengtas pagal Myers, T. W. (2020). Anatomy Trains: Myofascial Meridians for Manual Therapists and Movement Professionals. Nuotrauka parengta naudojantis AI pagalba.