Coach Gytis Stonys

Buvo laikas, kai vesdamas grupines treniruotes daugiau mažiau visi žmonės atlikdavo tuos pačius pratimus, tik su lengvesnėmis ar sunkesnėmis variacijomis.

Vėliau kaupiant patirtį, pildant savo žinių bagažą ir jausdamas didžiulę atsakomybę, pradėjau daug labiau analizuoti kiekvieną žmogų – jo gyvenimo tempą, streso lygį, dirbamą darbą, kasdien atliekamus judesius, stiprąsias ir silpnąsias puses. Tuomet supratau, kad visi žmonės ateinantys į grupinę treniruotę yra per daug skirtingi, todėl jiems reikia kur kas daugiau individualumo. Ypač tiems, kurie jaučią skausmą, turi ribotą judesių amplitudę (mobilumą).

Pradėjau daugiau laiko skirti pasiruošimui prieš treniruotes - galvoti, kaip maksimaliai išnaudoti turimą inventorių ir kokius pratimus pritaikyti kiekvienam žmogui pagal tai, ko jo kūnui tuo metu labiausiai reikia. Tai kainuoja nemažai nervinių ląstelių, nes visa tai suplanuoti didelei žmonių grupei nėra paprasta.

Dabar požiūris į žmogaus treniravimą yra visai kitoks ir manau, kad gera treniruotė nėra tada, kai visi daro tuos pačius jėgos pratimus. Gera treniruotė yra tada, kai kiekvienas žmogus gauna tai, ko jo kūnui tuo metu labiausiai reikia.

Toks buvo ir Nojaus Berlinsko seminaro tikslas – dar geriau suprasti, ko žmogaus kūnui iš tikrųjų reikia, kad jis galėtų džiaugtis gera gyvenimo kokybe, laisvai judėti, turėti pakankamai jėgos ir gyventi be apribojimų.

Jei dabar žiūrėčiau į save prieš keletą metų, sėdinti ir medituojantį ant kažkokio lieptelio bei atliekantį kvėpavimo pratimus, turbūt pagalvočiau: Kokios nesąmonėmis jis čia užsiima? 😄

Prieš keletą metų po mažu pradėjau praktikuoti kvėpavimo pratimus ir daugiau dėmesio skirti streso valdymui. Su praktika pajutau, kaip per 10 minučių galima nuraminti kūną, sulėtinti mintis ir pereiti į parasimpatinės nervų sistemos būseną (atsakinga už ramybę), supratau, kokią didelę naudą tai duoda tiek kūnui tiek nervų sistemai.

Pamenu pradžia buvo tikrai nelengva. Atrodydavo, kad vos užsimerkus galvoje minčių dar daugiau nei įprastai. 😄 Būdavo sunku išsėdėti vietoje ir susikoncentruoti į kvėpavimą. 😄 Bet su laiku ir praktika viskas atėjo ir susitvarkė.

O čia atlieku dėkingumo meditaciją, kurios metu mintimis pereinu per dalykus, žmones ir patirtis už kurias esu dėkingas. Dažnai tai yra dalykai, kuriuos kasdien priimame kaip savaime suprantamus.

Ši praktika leidžia man atitraukti dėmesį nuo kasdieninių rūpesčių, sustoti ir įvertinti tai, ką jau turiu. Po maždaug 10 minučių meditacijos ir kvėpavimo jaučiuosi gerokai ramesnis. Kūnas paleidžia per dieną sukauptą įtampą, mintys sulėtėja, o nuolatinis informacijos triukšmas lieka už ribų. Tai lyg nedidelė pauzė, padedadanti nuraminti nervų sistemą ir paruošti kūną - miegui.

Manau, kad per daug žmonių gyvena nuolatiniame strese. Nuo ryto iki vakaro apsupti informacijos srauto, visur skuba, lekiama, įlindę į telefonus, dažnai aukojamas miegas ir poilsis. Patikėkite mūsų mintys turi didžiulę įtaką mūsų gyvenimui, savijautai, sprendimams ir tam, kaip jaučiamės kiekvieną dieną.

Tai yra vienas iš ilgaamžiškumo klausimu. Streso valdymas, kokybiškas miegas ir gebėjimas nuraminti nervų sistemą yra vieni svarbiausių įpročių, padedančių ilgiau išlikti sveikam, energingam ir gerai jaustis kasdien. ☺️

Ketinu šias praktikas įtraukti į savo būsimą sporto studiją ir kviesti išbandyti jas kartu. 🧘Labai rekomenduoju bent pabandyti.

Buvau Tylos stovykloje, kurioje dvi dienas praleidau visiškoje tyloje – buvau visiškai nepasiekiamas, be telefono ir kasdienio informacinio triukšmo. 🤯

Šios stovyklos tikslas buvo dar vienas priminimas, kaip svarbu bent trumpam sustoti, atsitraukti nuo nuolatinio skubėjimo ir sugrįžti į save.

Šiandieniniame pasaulyje labai svarbu mokėti valdyti savo dėmesį, emocijas ir stresą. Nes kai protas nuolat perkrautas – kūnas taip pat negali pilnai atsistatyti.

Nuolatinis stresas, apkrauta nervinė sistema ir įsitempę raumenys turi įtakos kūno mobilumui, griauna laikyseną ir ilgainiui sekina žmogų tiek fiziškai, tiek emociškai.
Žmogus tampa pavargęs ne tik psichologiškai – nebelieka energijos net išsitiesti, kūnas tiesiog pradeda „smukti“.

Kai praktikuoji geriau valdyti savo dėmesį, emocijas ir mintis – atsiranda daugiau aiškumo, mažiau vidinio triukšmo ir streso. Išmoksti ne tik kaupti įtampą, bet svarbiausia ją paleisti. Tas ir buvo praktikuota stovykloje. 🙂

Tik dar labiau supratau, kad svarbu treniruoti ne tik kūną, bet ir protą. Todėl ateityje, įsirengus savo sporto studiją ir pradėjus veiklą, joje norintiems atsiras ir kvėpavimo sesijos. Jos padės ne tik geriau suprasti kvėpavimo svarbą, mažinti stresą ir gerinti savijautą, bet ir stiprinti pasitikėjimą savimi, vidinę ramybę bei ryšį su savimi. Manau, kad šiandien tai labai svarbu kiekvienam žmogui.

Ačiū Amandui Paulauskui už išmintį, paprastumą ir priminimą, kad aiškumas prasideda nuo gebėjimo būti čia ir dabar. 🧘‍♂️

Niekas mūsų taip nesugadina, kaip patogus, komfortiškas gyvenimas. Mes gimstame būdami mobilūs. Gebame pritūpti, kabėti, suktis, bėgti.
Bet tada prasideda:
- kėdė;
- automobilis;
- ekranas;
- stresas;
- „neturiu laiko“

Ir vos būdami 30-40 jau nesugebame giliau pritupti, iškelti rankų virš galvos, užsirišti batų be įtampos. Ir tai nėra normalu, tai nejudėjimo pasekmė.

Sportuok, kad išliktum SVEIKAS. FUNKCIONALUS. STIPRUS ŽMOGUS. 🙂

Gal ir skambės keistai, bet į šį sukurtą treniruočių programos šabloną žiūriu kaip į paveikslą, kurį norėčiau pasikabinti ant sienos. 😄
Čia suguls visos sukauptos žinios. 📚

Tai nebus standartinė treniruočių programa, kur tiesiog surašomi pratimai su pakartojimų skaičiumi.
Tai bus struktūra, logika ir kryptis, pagal kurią bus kuriamas judantis, be skausmo, stiprus ir ilgalaikis kūnas. 😊

Ir nepriklausomai nuo treniruočių dažnumo, kiekviena programa turės trys progresines fazes:

1. Atkūrimo fazė:
- atkuriami švarūs judėjimo modeliai;
- sprendžiamos lėtinės silpnosios grandys;
- kuriami stabilūs, skausmo neturintys pagrindai.

2. Stiprinimo fazė:
- prisidės daugiau apkrovos;
- atsiranda daugiau variacijų;
- didinama apimtis jau atkurtiems judesiams.

3. Atgavimo fazė:
- daugiau sudėtingumo ir daugiau iššūkių;
- teisė dirbti sunkiau, bet su geresne judėjimo kokybe;
- ši fazė tampa tiltu į ilgalaikį, tvarų treniravimąsi visam gyvenimui.

Ši sistema bus skirta žmonėms, kurie nori ne tik treniruotis, bet suprasti, ką ir kodėl daro. 😉