Joninių 24 valandų lenktynės baidarėmis

Ir paskutinis nuotraukų albumas ;)

🎯 Totalizatoriaus rezultatai!

Prieš lenktynes kvietėme spėti, kiek kilometrų per 24 valandas bendrai nuirkluos šešių atskirų klasių nugalėtojų ekipažai.

🏆 Tikrasis rezultatas – 1309 km!
Arčiausiai šio skaičiaus buvo Vitalij Kozich, kurio spėjimas – 1313 km. Vos 4 km skirtumas! 👏
Sveikiname totalizatoriaus laimėtoją!

Artimiausiu metu Vitalijui įteiksime prizą – „Joninių 24 valandų lenktynių baidarėmis“ marškinėlius, gertuvę ir puoduką.

Ačiū visiems, kurie dalyvavo, spėjo ir sekė lenktynes!

P. S. Šių metų „Joninių 24 valandų lenktynėse baidarėmis“ dalyvavo net 68 komandos, o visi kartu įveikė įspūdingą 10 939 km atstumą! 🚣🌊

Pagaliau atėjo laikas paskelbti lenktynų rezultatus. Lenteles patyrinėsite patys ir padarysite išvadas, ar jums pavyko tai, ko siekėte.

Visiems, turbūt, būtų ne tik įdomu, bet ir naudinga išgirsti jūsų pačių vertinimus ir apibendrinimus. Drąsiai komentuokite! 😊
Na, o mes, matydami šias lenktynes šiek tiek iš kitokios perspektyvos, taip pat pabandysime sudėlioti savo pastebėjimus.

K1WOM
Turėjome šioje klasėje 4 komandas. Dvi iš jų senbuvės – Gintarė ir Kristina. Merginos neabejotinai žinojo kur vyksta ir ko. Abiems pavyko pagerinti savo rezultatus, tačiau lentelėje liko tose pačiose vietose antroje ir trečioje. Pirmą ir ketvirtą pasidalino šių lenktynių naujokės. Ketvirtojoje liko Šarūnė, tačiau, jei įdėmiau pažiūrėsite, jos rezultatas prieš du metus būtų užtikrinęs 2-ą vietą! Puikus debiutas!

Na, o pirmosios vietos nugalėtoja tapo viešnia iš Latvijos Gundega. Ši irkluotoja tikrai turi didžiulę patirtį sunkiuose mėgėjų maratonuose ir turbūt nebuvo abejojančių, kad pirma vieta atiteks jai. Beje, ji turėjo startuoti mišriuose ekipažuose, tačiau partneriui patyrus traumą teko paskubomis keisti atstovaujamą kategoriją. Kažkas man kužda, kad su tokiu rezultatu – 209 km, moterų vienviečių baidarių rekordas įsitvirtina ilgam!

K2WOM
Lenktynėse į šią kategortiją registravosi 3 ekipažai, tačiau, kaip kartais tai nutinka, vienas ekipažas neatvyko. Liko pasidalinti dvi pirmąsias vietas. Ir, sakyčiau, intriga neįvyko. Pirmąją vietą užėmė „Egzistencinė krizė“, kuroje irklavo užsispyrusi ir ištverminga mama Agnė, su profesionaliai irkluojančia dukra Liucija. Tačiau ne tiek daug atsilikusios sesės Irena ir Lilija, „Vievio mafijos“ atstovės tikrai pasirodė puikiai ir, trasoje aplenkusios ne vieną vyruką, užėmė antrąją vietą! 😊

K1MEN
Šįmet ši kategorija nors ir ne gausiausia, bet pasirodė stipriausia. Nuo pat lenktynių pradžios pasimatė, kad ant pakylos vietas pasidalins trys stipriausi irkluotojai: svečias iš Latvijos Maris, Neries „savininkas“ Dainius ir Norvegijoje reziduojantis Tomas. Didelę dalį lenktynių pirmavo Maris, antrasis irklavo Dainius, o Tomas neatsilikdamas laikėsi lyderių grupelėje trečiuoju. Tačiau paryčiais situacija pasikeitė, Maris neišlaikė tempo ir liko trečiuoju, Dainius pagerino dviejų metų senumo rekordą ir juo mėgavosi 1 val. 52 min. ir 30 sek. Tada Tomas dar kartą pagerino Dainiaus rekordą ir tapo pirmuoju ne tik savo klasėje, bet ir apskritai lenktynėse. Ketvirtojoje vietoje liko Julius. Na, bet 219 km tokioje konkurencijoje tikrai neblogas rezultatas, geresnis negu ankstesnėse lenktynėse. Toliau, 5-oje vietoje rikiuojasi Dainius – „dinozauras“ kaskart gerinantis savąjį rezultatą, 6-asis svečias iš Estijos Jaan, taip pažymėjęs savo vardadienį. O 200+ km įveikusių irkluotojų grupelę uždaro Andrius Karpavičius, kuris ne tik debiutavo lenktynėse, bet ir iš viso retai matomas tokiuose renginiuose.

Ties stovyklaviete nusprendęs baigti savo kančias Vievio mafijos krikštatėvis Viktoriukas greičiausiai irgi patenkintas rezultatu ir 8-ąja vieta. 9-oji vieta šįkart išskirtinė, mat joje atsidūręs Gytis apie renginį “prisiminė” tik valanda prieš pat renginio pradžią😆, bet spėjo startuoti, nors ir be savo partnerio, tad iš K2 kategorijos teko persėsti į plastikinę „Vista“ K1 baidarę.

10-asis dalyvis Vilius irgi išskirtinis, nes tokį aukštą rezultatą sugebėjo pasiekti su pripučiama baidare.

Vilnių praplaukti dar pavyko Olegui, Audriui ir dar vienam Latvijos atstovui, taip pat praradusiam savo komandos narį prieš pat varžybas – Jāniui. Dar 4 ekipažai baigė savo kelionę Vilniaus viduryje. Iš tikrųjų čia viena iš labiausiai gundančių vietų – patogus išlipimas, gyvenimas vyksta, žmonės laimingi... Ir tikrai reikia ypatingų pastangų, kad prisiverstum irkluoti toliau.

Dar vienas įdomesnis momentas – Ugnius ir Vilius Vasiliauskai, kurie kažkada irklavo viename ekipaže ir pasiekė 160 km, šįmet nusprendė išsiaiškinti santykius irkluodami vienvietėse baidarėse. Ugnius stojo Vilniuje su 147 km, Vilius – prieš Vilnių su 131 km. Vienu žodžiu jėgos apylygės, tai 2028 m. galite tęsti dviviečio ekipažo karjerą 😊.

Na, ir dar viena istorija, kuri jau aprašyta FB, tai Liudo ir Gintauto nuotykiai. Jei trumpai, tai toje istorijoje dalyvavo seniai legendomis tapusios undinėlės, buvo pamestas irklas, buvo neirkluojančio kolegos tempimas ir draugiškai pasiekta garbinga 137 km riba.

Dar du ekipažai stojo Nemenčinėje, ir tik dviems dalyviams iš 24 šįkart nepavyko įmerkti irklų į Neries vandenis.

K2MEN
Ši grupė lenktynėse buvo gausiausia – net 32 ekipažai.
Panašiai kaip ir vyrų vienvietėse čia nuo pat pradžių vyko kova tarp trijų ekipažų. Vėliau liko tik du, bet pliekėsi iki paskutinės minutės. Lakajoje Dariaus ir Lauryno ekipažas buvo keliomis minutėmis priekyje, tačiau naktį įplaukus į Nerį persvara ėmė tirpti, ir greitai Tomo ir Manto ekipažas aplenkė varžovus ir pirmavo beveik iki pabaigos. Na, o paskutinėmis minutėmis vyko žūtbūtinė kova ir Dariui su Laurynu pavyko laimėti vos 250 m. Kaip kažkas pajuokavo – 24 valandų lenktynėse prireikė fotofinišo 😊 Tretieji liko Robertas ir Vitalis. Vitalis šiemet užmigęs išsivertė iš baidarės ir Neryje, palikęs Robertą kurį laiką irkluoti vieną 😁.

4-oji vieta atiteko Nerijui ir Vitalijui. Įdomu, kad su 182 km 2024 m. jie buvo užėmę taip pat 4-ąją vietą. Bet šių metų 193 kilometrai neturėtų nuvilti, ypač dėl to, kad kad jie įveikti su plastikine „Vista“ ir užimta pirmoji vieta tarp tokio tipo baidarių! Kai šie vyrukai sės į greitesnę baidarę, turėsime dar viena labai stiprią porą.

Ernestas ir Mindaugas, užėmę 5-ą vietą per 3 metus nuosekliai išaugino savo rezultatą nuo 112 iki 160 km. Progresas akivaizdus!

Po jų atsilikę vos vienu kilometru rikiuojasi broliai Tomas ir Pavelas, pastarasis savo praeitą rezultatą pagerino 20 km. Dar vienas kilometras nuo jų skiria Eriko ir Janio ekipažus. Nedaug iki stovyklavietės liko ir Modestui su Benediktu. Kadangi šie du ekipažai nelabai mums pažįstami, tai 190 ir 181 km atrodo labai įspūdingai! Šarūnas, kuris su žmona 2024 m. beveik pasiekė Vilnių – 131 km, šįkart su partneriu Ernestu pagerino rezultatą beveik 30 km!

Vilnių prašokti dar pavyko Mantvydui su Justu ir Liudui su Tautvydu. Už jų likę Žaslių atstovai Justinas su Rimvydu, išvirtę iš baidarės vos tik startavę, vis tik parodė charakterį – nestojo ten, kur patogu išlipti ir „arė“ visas 24 valandas pasiekdami apvalų skaičių 150. Užtai net 5 ekipažai sustojo kur patogiau, ir pasidalino 13-17 vietas su 147 km. Beveik visiems ekipažams iš šios grupės pavyko pasiekti Nerį.

K2MIX
Grupė negausi, tačiau gana išskirtinė. Kad Vitalijaus ir Violetos šeimyninis duetas užims pirmąją vietą klasėje turbūt niekas neabejojo. Bet rezultatas tikrai įspūdingas! 260 km, pagerintas jų pačių rekordas, aplenktos visos vyriškos dvivietės ir 3-oji vieta absoliučioje įskaitoje. Tik vienintelis dalykas, kuris nepasikeitė – po finišo pasakė: „Daugiau niekada!“ 😁

Dėl likusių dviejų prizinių vietų šioje grupėje nebuvo aišku. Vistik „geležinis šiaulietis“ Povilas su dukra Deivita sugebėjo pasiekti 212 km ir užimti antrą vietą. Tretieji su labai solidžiais 201 km liko Jovitos ir Rastido ekipažas. Prieš lenktynes Jovita prasitarė, kad planuoja perkelti savo vardo liniją į kitą vietą, taip ir padarė, perkėlė kilometru arčiau! Manau tas nėra blogai. Būtų mano valia kelčiau ją kur nors link Nemenčinės 😊.

Ketvirtojoje vietoje likęs turbūt retam žinomas šeimyninis Vitalijaus ir Jovitos ekipažas privertė pakelti antakį. 169 km tikrai neeilinis rezultatas, ypač debiutantams!

Penktieji liko Silvijos ir Ričardo ekipažas pabaigę kelionę prie Nemenčinės. Beje, atkreipsiu dėmesį, kad šioje grupėje visi perlipo 100 km ribą! Kitaip sakant visose klasėse, kur yra bent viena moteris, iki 100 km niekas nestoja! 😊

SUP MEN
Čia jau visiška egzotika! Pirmą kartą kažkas išdrįso tokioje distancijoje startuoti su irklente. Nieko keisto, kad dalyvis tik vienas. Šįkart lietuviai nedrįso mesti iššūkio “plieniniam” latviui Andris Celmiņš. Andris sugebėjo nuirkluoti 138 kilometrus, t.y. iki Vilniaus! Taigi, rekordas šioje klasėje užfiksuotas. Ar kada nors atsiras, kas jį pagerins? 😉

Štai tiek mūsų įžvalgų.

Labai, labai dėkojame visiems dalyviams, kad leidžiate šiam renginiui ne tik gyvuoti bet ir stiprėti. Jūs patikėjote mumis, mes tikime jumis! Iki susitikimų 2028 metais!

Jūsų dėmesiui trečiasis Otilija Klara Galvelytė nuotraukų albumas ;)

Ir iš karto antrasis Otilija Klara Galvelytė užfiksuotų renginio akimirkų albumas! 🤩📸

Smagaus žiūrėjimo!

Bus daugiau... ;)

Emocijos dar nenurimo, o rezultatai jau pakeliui! 🏁

Kol laukiame oficialių „Joninių 24 valandų lenktynių baidarėmis 2026“ rezultatų, kviečiame pasidžiaugti renginio akimirkomis ir pasidalinti savo įspūdžiais komentaruose. Kuri akimirka jums įsiminė labiausiai? 📸✨

Ypatinga padėka Otilijai Galvelytei už nuostabiai užfiksuotas renginio akimirkas. 📸🙏

Jūsų dėmesiui pirmasis albumas ;)

Renginio metu dalyvių buvimo vietą trasoje bus galima stebėti realiu laiku per oTracker

Sekimo nuorodą rasite komentaruose

Ar pastebėjote tokį paradoksą? Tarkim, vyksta kokios nors rudeninės mugės atidarymas kažkuriame Lietuvos bažnytkaimyje. Ant scenos lipa seniūnaitis ir padeda džiaugtis Mero, vietinio ūkininko ir netoliese stūksančios šakočių kepyklos parama ir indėliu į renginio organizavimą. Kam tai rūpi? Rūpi tik tai, kad neišpirktų viso karštai rūkyto cheko ir sūdytos šoninės kažkiek liktų, bo ta labai gerai užkandai suveina…
Ir niekam nerūpi, kad be tų, “mūsų brangų laiką švaistančių” rėmėjų tokios mugės iš viso nebūtų…

Na, bet mūsų atveju viskas kitaip! Turime ne mugę, o lenktynes, turime ne rėmėjus, o super talkininkus, o kalbų, prieš ir po starto nebus!

Taigi, pristatome tuos, kurie šį renginį pagardino tiesiogine ir perkeltine prasme.

“Gaidelis” (“Vilniaus pergalė”)
Labai mielai bendraujantys partneriai! Nežinau, ar rasime tokių, kas negirdėjo apie “Gaidelį”! Manau jis ne mažiau žymus nei dainelė apie du gaidelius. Lenktynėse net ir ekipažą pavadinimu “2 gaideliai” turime. O jų paramos fondas ne 2 gaideliai, o gerokai daugiau negu 222 gaideliai! Pamatysite! Jei planavote kažką tokio gardaus įsimesti į laivą lenktynėse - nevarkit, duosim! ;)

“Vytautas”
Įdomu, kad “Vytautas” jau ne pirmus metus remia irklavimo renginius. Tikrai ne vienas matėme jų logotipus įžymiajame Vohandu maratone Estijoje. Tikimės, kad Joninių lenktynės tikrai vertos ne mažiau, ir jų dalyviai įvertins mineralinį vandenį. “Vytautas - mineralai kurių tau trūksta” ne tik šių metų šūkis, bet ir asmeniškai patikrinta tiesa. Traukia mėšlungis blauzdas, nuo intensyvaus pedalų spaudymo? Tiesiog pamažinai “Vytauto”... ;)

“Braca-sport”
Daugelis žino, kad tai anglies pluošto irklų gamintojai, geidžiami aukščiausio lygio profesionalų. Dažnas netgi žino, kad tie irklai realiai gaminami Lietuvoje. O tiems, kas iš viso nieko nežino - tai čia tiesiog tie įžymieji “šaukštai”, kurių turėtojai “aišku, kad laimės varžybas”! Turbūt jau matėte, kad šiose lenktynėse absoliutus nugalėtojas gaus šį irklą kaip pagrindinį prizą? O priedo dar puikų dėklą, saugantį nuo negandų jūsų “maitintojėlį”. :)

“KayakShop”
Turbūt irgi daugeliui žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame Pabaltijyje didžiausia baidarių, irklenčių ir visa su jomis susijusia įranga prekiaujanti firma. Ne tik remianti to vertus renginius, bet ir aktyviai palaikanti mėgėjų irklavimą, bei prisidedanti prie baidarių varžybų organizavimo.

“Tundra”
Labai žaismingai prisistatanti kompanija, kurios produkcija tikrai labai aktuali irkluojant ilgas distancijas. Jų moto “Malonumas be sąžinės priekaištų” Joninių lenktynių kontekste sukelia šypseną. Bet natūralių, Lietuvos laukuose užaugintų ekologiškų grūdų batonėlis pūpsantis liemenės kišenėje tikrai nepasieks finišo!

“Me2U”
Dar vienas lenktynių rėmėjas taikantis tiesiai į dešimtuką! Liemenėje yra dvi kišenės, todėl antras batonėlis tikrai turės savo vietą. Firmos teiginys, kad ši produkcija skirta “tobulai netobuliems” visiškai atitinka lenktynių dvasią - juk jau seniai sutarėme, kad normalūs čia nedalyvauja…

“Baidarės Vilniuje” ir “Geldos.lt” tai sesės-dvynės. Tai ta kompanija, kuri suteikė progą lenktynėse sudalyvauti tiems, kas neturi savo baidarės. Džiugu, kad sezono įkarštyje, kai daugybė klientų nori išsinuomoti baidarę ir paplūduriuoti su alaus skardine rankoje, šie rėmėjai pasirenka Joninių lenktynes. Na, o pasibaigus Joninėms žinokite, kad baidarę visada išsinuomosite šioje patikimoje kompanijoje.

“Fantazijos.lt”
Turbūt retas, kuris nematė reklamos prie autostrados Vilnius-Kaunas. Ir ne tik. Trumpai tariant prekės N-18. Sakysite kuo tai susiję su lenktynėmis? Na, na… Paskaitykite tas diskusijas apie vazeliną! Gal suprasite, kad yra tikrai tobulesnių lubrikantų! Vis dar paslaptis kuo lenktynių dalyvius nustebins besiporuojančios boružėlės. Bet intriga yra jau dabar!

Iki lenktynių likus visai nedaug, dalinamės Arnoldas Latvenas įžvalgomis apie šių metų dalyvius. Jo vertinimu, būtent šios įgulos turi daugiausia galimybių kovoti dėl prizinių vietų. Ar prognozės pasitvirtins, sužinosime finiše! 😉😎 :

"Su pasimėgavimu skaitant dalyvių pristatymus pagalvodavau – daug nematytų veidų, tikiuosi Andrius neprašys šiemet rašyti prognozių 😊. Nedėkingas reikalas. Nepamenu, kiek malkų priskaldžiau tai darydamas prieš du metus 😊. 15 -os dienos nuo birželio pradžios rytas.. Telefonas informuoja, kad turiu neperskaitytą žinutę nuo Andrius. Reikia tai reikia 😊.

Taigi, nežinomųjų labai daug, daug nepažystamų, apskritai, neįtikėtinai daug dalyvių, daug jų rašydami apie pasiruošimą – arba ruošėsi ant sofos (psichologiškai, morališkai) arba slėpė informaciją😊. Todėl neįsipareigoju visų paminėti. Rašysiu tik apie tuos, kas (mano asmenine ir nebūtinai teisinga nuomone) gali pretenduoti į prizininkus atskirose klasėse. Pradedame tokia tvarka, kuria išvardintos klasės lenktynių nuostatuose. Pričiupau? Niekas neskaitė nuostatų? 😊

K1 WOM – 4 dalyvės. Pakanka nebūti paskutinei ir podiumas yra. Gintare Mazeikyte 2024-ais užėmė 2-ą vietą, Kristina Ciuraite – 3-ą, o skyrė jas tik niekingi du kilometrai. Tų metų nugalėtoja Kornelija – šiemet nedalyvauja. Abi jos jau turi pranašumą – patirtį. Tiesa, Kristinai kiek mažiau palankus starto laikas. Pagrindinis klausimas - kaip pasirodys 24 val. naujokės. Gundega Skrule – ją naujoke pavadinus liežuvis nudžiūti gali. Manau, Gundega Gundega Lietuvoje lenktyniauja daugiau nei visos likę dalyvės kartu sudėjus. Šarūnė Barkauskaitė-Stuglienė – mažai žinių, nebent tai, kad Minijoje šiemet įveikti 60 km.
Taigi, mano statymas „all in“ už nugalėtoją – Gundega. Antrą vietą skirčiau Gintarei, trečią – Kristinai.

K1 MEN – kažin kodėl nujaučiu, čia bus karšta. Iš 25 ekipažų yra gerai žinomų. Pretendentai į podiumą pagal registracijos eiliškumą.
Dainius Jaraminas – pirmųjų lenktynių (2023) K1 MEN klasės nugalėtojas, įveikęs 222 km ir davęs pradžią „222 klubui“. Šiemet demonstravo gerą formą Merkio maratone. Patirtis – milžiniška. Pasirinkta starto pozicija – pirmas. Saugus pasirinkimas tamsos atžvilgiu, tačiau teks irkluoti nieko nepavejant, vienam upėje.
Antras - aš pats. Prieš du metus pavyko gerai sudėlioti visas puzzle detales ir laimėti bei užfiksuoti pirmąjį vienviečių Lietuvos rekordą – 271 km. Šiemet vėlinu starto laiką, kad nebūtų nuobodu vienam upėje. Pagrindinis konkurentas 2024-ais - jau minėtas Dainius, dėl techninių priežasčių nebaigęs lenktynių. Kas ten žino, kaip būtų buvę jei ne gedimas.
Šiemet Šventosios maratono dalyvius jau spėjo nustebinti greitas braliukas iš Latvijos - Māris Klaučs. Patirties Lietuvos upėse dar nedaug, bet ilgi nuotoliai – jo stichija. Todėl šis varžovas vienareikšmiškai tarp mano Top 5. Māris startuoja tik 17 min už manęs, tai spaudimo netrūks 😊.
Tomas Abaliksta – su Tomu turime ypatingus santykius 😊. Užpernai ir pernai kartu finišavome Vohandu 100 km, kartu irklavome Krumlove. Atrodo – varžovas žinomas, greitas, prognozuojamas. Tačiau tai, ką Tomas parodė šiemet Estijoje, Vohandu – turi LABAI neraminti visus varžovus. Tad jei reikėtų statyti už nugalėtoją – aš už Tomą.
Ir paskutinis startuojantis iš Top 5 – tyliai, tykiai, kur buvęs, kur nebuvęs, taip pernai užimta 2-oji vieta BIMT‘e tarp vyrų, šiemet greitas (4-as) Merkio maratone – Julius Barzdėnas. Didžiulė patirtis. Pernai Julius svariai prisidėjo prie mano pergalės, tinkamoje vietoje, tinkamai motyvavęs, o šiemet gers varžovų kraują (ramiai, tyliai) ir niekas nebus ramus iki birželio 24 d. 14:55 val. kol Julius nefinišuos. Na, nebent Julių gali šiek tiek pristabdyti vėlyvas startas. Jis – prieš paskutinis ir tamsa jį užklups Žeimenoje, kas greičio neprideda. Neprognozuosiu podiumo, bet manau, jį dalinsis šis penketukas.
Na gerai, dar ne viskas. Kas jei nutiks „jeigu“... Iš pasalų siurprizą gali pateikti ir Gintautas Janulevičius. Užpernai juk jis buvo 2-as, ir su labai garbingu rezultatu – 230 km. Man tik smalsu, kodėl Gintautas šiemet pasirinko (kaip 222 klubo narys turi tam teisę) startuoti paskutinis? Ar jis žino kažką, ko nežino kiti? Nes tamsa jį tikrai pasitiks Žeimenoje, o nežinia varžovus neramina.

K2 WOM – kovos dėl podiumo nebus.
Trys ekipažai, trys laipteliai. Bet pabandom pažiūrėti, kam lipti teks aukščiausia... Ar jums ką nors sako: Panevėžys, V.Vaičiokonio irklavimo mokykla? Jei ne, tai egzistencinė krizė gali nutikti ne vienam ekipažui, kuris bent jau patys sau, kol kas atrodo gražūs, stiprūs ir greiti. Egzistencinei krizei porognozuoju ne krizę, o pergalę klasėje. Mama Agnė Railė ir dukra Liucija Railaitė, jei nenutiks kažko...., turi nugalėti šioje klasėje.
Viltė Šokaitytė ir Giedrė Gudelytė Gudelevičiūtė – vaidina, kad nežino kaip laikyti irklus, bet akivaizdu, kad yra sportuojančios.
Tuo tarpu Vievio mafijos atstovės, mergaitišku komandos pavadinimu „Nenuoramos“ - Irena Černiukienė ir Lilija Sadauskaitė jau matytos ne viename renginyje, nežinau dėl treniruočių intensyvumo, bet irklą laikyti moka ir patirties turi daugiau. Tad dėl likusių dviejų vietų ant podiumo – lygiosios ir intriga.

K2 MAN – nieko įdomaus, laimėtojai aiškūs!!! Pasveikinkime - broliai Maldoniai !!!
Ai..., pala, ten gi mus visus išdūrė. Aš vienam iš brolių net sveikinimo žinutę parašiau.
Tada žiūrim ką turim. O turim net 34 ekipažus. Ir tik 24 valandos upėje parodys, kas iš jų tikrai kieti, o kas atsitiktiniai nuotykių ieškotojai, nes negirdėtų pavardžių gausu. Jei šis sakinys ką nors iš naujokų sumotyvuos – tikslas pasiektas. Jei įžeis – irgi nieko tokio. Už vieną muštą, daug nemuštų duoda.
Kol kas istoriškai, tai greičiausia klasė, nes būtent jos ekipažas 2023 ir 2024 laimėjo bendroje įskaitoje ir fiksavo Lietuvos rekordus. Abu metus tada dominavo Arūnas Dubauskas ir Vaidas Linkevicius duetas. Du Lietuvos rekordai. Galima juos oficialiai vadinti pasiekimais, bet rekordas yra rekordas.
Šiemet šios komandos nėra. Ir tai kelia intrigą! O bet tačiau, Arūno ir Vaido ekipažas buvo vienintelis, greitesnis už greičiausias vienvietes. Tad šiemet papildoma intriga – kaip seksis K2 vyrams bendroje įskaitoje lenkti vienvietes ir... nenusileisti K2 MIX‘ams 😊. O dabar konkrečiai - matau keletą gerai žinomų irkluotojų. Ir dar matau – intrigos šioje klasėje tikrai netrūks.
Dėl podiumo varžysis: prieš du metus 2-i toje pačioje klasėje likę – Minijos maratono organizatoriai Mantas Barauskas ir Tomas Ko šiemet tarę „pabandom iš naujo“. Tada jie su (man nepatinkančiu laivu – privalėjau tai įterpti) „prancūzke“ sugebėjo įstoti į „222 klubą“. Protingai pasirinko starto laiką. Pridėkime dar keletą prieskonių: kitas laivas (sukalibruotas Merkio maratone), žadamas geresnis techninio pasiruošimo lygis, patirtis. Tomas apskritai nestokoja patirties ilgose distancijose – keletas Vohandų, Dipolių. Spėju, jie vieni realiausių pretendentų į klasės nugalėtojus.
Tačiau tik pretendentai, nes yra vyrukų, kurie sako „palaikykite mūsų alų“. Vieni iš tokių – išprotėję (Crazy) žemaičiai. Tiesa, nežinau ar Robertas Jarinas ir Vitalis Meškys geria alų, bet užpernai jie dalinosi 5-6 vietą klasėje. Sakysit 169 km – nieko labai įspūdingo. Šis tas pasikeitė per du metus. Jie grįžta su solidžia patirtimi, labai greitu, nauju laivu ir neabejoju – kitomis ambicijomis. Startuoja antri, paskui greitą K1, turės orientyrą, turės šviesų paros metą iki Neries.
O štai kas tikrai geria alų ir tai netrukdo būti greitam – Darius Janušonis. Jei Darius Jot – barzdotas upių, ežerų ir net jūrų vilkas (o gal ruonis), Gauja ultra distancijos laureatas, praėjusių lenktynių K2 MIX klasės 2-os vietos laimėtojas, žmogus, pas kurį naktinis regėjimas (nustatymuose ieškoti kaip „night mode“), galimai, geresnis už dieninį.
Tai jo partneris... Pamenate, prieš du metus, po 24 val lenktynių rašiau apie Lauryną Andrių? Jis su draugu tuomet užėmė neįtikėtiną 3-ią vietą K2 MEN klasėje, įveikė net 188 km ir visa tai padarė su „višta“. Sunkia, beviltiškai lėta, turistine Vista baidare, kuri didelių pastangų dėka po truputį juda į priekį. Ką tada sakiau? Jei nemes irklavimo, greitai gers visų mūsų kraują. Tai va – nemetė ir labai smarkiai tobulėjo. Jaunas, kieto charakterio, vis dar alkanas. Iš Ogio ir tarakono užaugo Kakarotas. Kaip jums toks ekipažo derinys? O dar žinau koks jų laivas. Žodžiu – bus čia reikalų su podiumu.
Kas sekantis eilėje „jeigu“ atveju? Mums dar gerai žinomas šeimos tandemas Justinas Dekas ir Rimvydas Dekas. Patirties – belekiek.
Nerijus Zaniauskas ir Vitalij Kozich – nors kaip ir užpernai, žada plaukti neviršydami srovės greičio, bet lieka paslaptis – kur anie tuomet rado tokią srovę, kuri atnešė net į 4-ą vietą toje pačioje klasėje?
Pagal irklavimo biografiją dar turėčiau paminėti ir brolius Tomą bei Pavelą Krilovus. Jų komandos pristatyme paminėta įdomių faktų.

K2 MIX – 7 ekipažai, bet jei nenutiks force majore, neturiu abejonių dėl nugalėtojų - Violeta Samkova ir Vitalijus Samkovas.
Šeimyninis duetas. Viskas atidirbta, suderinta. Dinozaurai. Trečias kartas, didelė patirtis, pergalė klasėje prieš du metus, naujas greitas laivas. Jau patyriau Šventosios ir Merkio maratonuose kokio lygio jų pasirengimas. Laikykitės K2 MAN.
Kam atiteks likę du podiumo laipteliai? Dar vienas šeimyninis duetas, tik šį kartą tėtis ir dukra – Povilas Klimaitis ir Deivita Klimaitytė. Žiūrint į juos – na neatrodo monstrai, atėję į irklavimą iš tikrųjų turistų. Bet gal aš nieko neaiškinsiu. Tiesiog pasižiūrėkite pernai metų BIMT‘o galutinės įskaitos rikiuotę. Be to, prieš tiesioginius konkurentus jie dar turi burtais nulemtą pranašumą – geresnį starto laiką.
Na ir senbuvių senbuviai - Rastidas Martutaitis ir Jovita Ažukienė. Daugybė parų kartu baidarėse, daugybė renginių, lenktynių, maratonų, spėju – tobulai nupoliruoti visi charakterių kampai. Treti šioje klasėje prieš du metus.
Kas „jeigu“? Skaitant pristatymus – Vitalijus ir Jovita Džiuveniai. Naujokai, bet panašu, įvairūs ilgi nuotoliai jiems ne naujiena. Likusiųjų – nepažystu, nežinau.

SUP MEN – nugalėtojas aiškus. Vienas iš vieno. Bet... tai, kad žmogus ryžtasi 24 val praleisti ant irklentės – tai ne baidarėje kiurksoti. Andris Celmiņš – jau gerai žinomas irkluotojas, labai stiprus, labai atkaklus. Jis pernai, lapkričio mėnesį ryžosi dalyvauti Dipolio iššūkyje, tad Neris jo nešokiruos. Patirties turi. Net jei būtų daugiau dalyvių, jo reitingas būtų top trejetuke.

Ir pabaigai - dar viena intriga. Ar bus nauji rekordai?
Lemiamas veiksnys - pagonių dievo Perkūno ir jo pavaduotojų Vėjopačio / Bangpūčio nuotaikos.
Pirmiausia – vandens lygis upėse. Įdomu jį sekti. Kol kas vasaros pradžia lietingesnė nei prieš du metus. Šiam momentui (pirmadienis) – Neries lygis Vilniuje 273 cm (prieš du metus buvo 243), Buivydžiuose 256 (buvo 223). Tai didžiuliai skirtumai ir jie turės apčiuopiamos reikšmės greičiui.
O štai Žeimena paslaptinga, ignoruoja lietų ir tik – 88 cm (buvo 94). Keista, kodėl ši gražuolė tokia inoringa. Kitas žaidėjas – vėjas.

Duokit gerą srovę, bet jei vėjas bus nepalankus – nebus rekordų. Ir dar teko girdėti, Lakajoje yra naujų užvartų. Išvadas darykite patys 😉"

Komanda „Pabandom iš naujo!“ (K2 MIX) – Mantvydas Lazauskas, Lukas Adomavičius

Pristatome paskutinę komandą. Paskutinę užsiregistravusią ir paskutinę atsiuntusią savo atsakymus į klausimus.
Įdomu, kad ši Žaslių komanda paskutinę sekundę pasivijo nuvažiuojantį traukinį ir spėjo įšokti į lenktynes. Ir tai įvyko tik dėl to, kad ankstesnės komandos “2 gaideliai” pristatyme per klaidą pavadinome ją žaslietiška, nors iš tikrųjų juos su Žasliais sieja tik ten gyvenantys draugai. Taigi, tikrieji žasliečiai susirūpino, kad jų lenktynėse per mažai.
Įdomu, kad abu vyrukai jau ragavę 24 valandų lenktynių 2024 metais, tačiau tai darė skirtinguose ekipažuose. Tose lenktynėse Mantvydo ekipažas nespėjo pamatyti Neries ir sustojo ties 72 kilometru, o Lukui sekėsi kiek geriau ir buvo nuirkluota 112 kilometrų, iki Nemenčinės tilto. Taigi, du senbuviai sukrito į vieną ekipažą ir planuoja šįmet pagerinti skaičiukus.
Taigi, keliaujame į pačių dalyvių prisistatymą.

1. Jei reikėtų sąžiningai pervadinti komandą po 24 valandų lenktynių – koks būtų tikrasis pavadinimas?
Mantvydas: Po praėjusių lenktynių galėjome vadintis „Dar ne šiandien“, o ne „Žaslių Neptūnai“! Bet būtent tada ir gimė šių metų pavadinimas – „Pabandom iš naujo!“

Manau gana išmintinga. Neptūnas nemėgsta, kad kažkas savinasi jo vardą ir kaipmat parodo tikrąją vietą… 😀

Lukas: Manau šįkart komandos pavadinimas atspindi, kodėl grįžtam vėl į šitas varžybas. Galvočiau, kad labai tiktu " Ir vėl papuolėm" 😄

“Vėl papuolėm! Einam registruotis į Joninių lenktynes 2028!” 😀

2. Ko dar nepadarei, kad grįžai?
Mantvydas: Nepabaigėme to, ką pradėjome. Sudėtis pasikeitė, bet tikslas aiškus – pilnos 24 valandos. Liko 7 valandos neatsakytų klausimų.
Lukas: Praeitais metais įveikiau 112km, bet turėjom dar apie 4-5 valandas rezervo, kai nusiėmėm nuo varžybų liko neišspręstų ir neįvykdytų darbų, kuriuos šiemet reikia padaryti, padarėm išvadas ir grįšim su trenksmu.

Panašu vyrukai turi tikrai didelį rezervą. Jeigu šįkart irkluos iki galo, tai net ir dairydamiesi atgal nebepamatys Vilniaus bokštų.

3. Kurią lenktynių valandą dažniausiai ateina mintis: „kam man to reikėjo?“
Mantvydas: Dažniausiai tada, kai atrodo, kad jau irkluoji amžinybę, o laikrodis sako, kad praėjo tik pusė tiek.

Taip, taip… “Juk buvo likusios tik trys valandos irklavimo! Prairklavau mažiausiai dvi su puse, pažiūriu į laikrodį, o liko dar dvi valandos”…

Lukas: Man asmeniškai kokia 5 ryto, nes tada dingsta ir noras ir jėgos 😄

Kad jėgos dingsta tai visai tikiu, bet kad noras dingsta tik po 15 valandų irklavimo - sunku patikėti 😁

4. Koks epizodas iš ankstesnių lenktynių įsirėžė į atmintį?
Mantvydas: Turbūt tas momentas, kai visi buvome taip pavargę, kad pradėjome rimtai svarstyti, ar finišas kartais neplaukia nuo mūsų tolyn greičiau, nei mes link jo.

Kalbant filosofiškai, per toli ieškote to finišo. Jūsų finišas kiekvieną minutę yra tiesiai po jumis ir juda kartu su jumis. Jis - jūsų draugas! 😉

Beje kilo tokia mintis, jeigu išplauktum baidarėje 24h, tuomet tikrai galima planuoti vestuves 😁

Galėsi planuoti tik tuo atveju, jei po tokio “išsišokimo” dar bus su kuo planuoti tas vestuves 😁

Lukas: Uhhhh, buvo buvo tų epizodų, kadangi buvom šlapi ir atsarginius rūbus kolega buvo sušlapines, tai kad nebūtų taip šalta tai su šiukšliu maišu apsirenges plaukė 🙃

Kaip suprantu, “kolega” tai ankstesnis, ne Mantvydas. Dabar galvoju, koks paradoksas - kažkam vazelino prisiminimai traumų nesukėlė, tik privertė visus šiais metais pasirūpinti vazelinu, o trauma nuo šiukšliamaišio daug gilesnė - kolega tiesiog nebedalyvauja. O galėtų tiesiog pasirūpinti patogesniais šiukšlių maišais!…

5. Šiemet atvyksi keršyti laikui, varžovams ar pats sau?
Mantvydas: Ne keršyti. Tiesiog užbaigti tai, ką prieš dvejus metus palikome nebaigta. Pabandom iš naujo!

Tikiu, kad šįkart viskas eisis sklandžiau. Kūnas nebeinkš, kaip ciuckis, o pakentės dar kelias valandėles iki garbingo finalinio švilpuko! 😉

Lukas: Tiek laikui, tiek varžovams, o ypač sau, tokios varžybos vienąkart metuose, tai reikia įrodyt sau, kad galima žymiai geriau, kai nori 😄

Jei priminsiu, kad šios lenktynės ne kartą metuose, o kartą per dvejus metus, motyvacija bus dar didesnė 😉

Tai štai koks šių metų nusiteikimas. Panašu, kad vyrukai net ir gerai suprasdami kokios kančios laukia, vis tik ryžosi dar kartą pasitikrinti ką gali iš tikrųjų. Tik vienas patarimas - nenusileiskite tam velniukui sėdinčiam ant peties ir nuolat šnabždančiam į ausį: “Kam tau to reikia, pailsėk! Nesveika tiek plėšytis, tu ir taip kietas”. Man jis dažniausiai sėdi ant kairiojo peties. Pakanka sprigto ir kuriam laikui atstoja. Ir nesvarbu, kad jo niekas nemato, pabandykit… 😉
Na, ką, tuo ir baigsime, Sėkmės vyručiai!